Paskutiniaisiais metais Pietų Amerikos valstybė Čilė pasaulyje buvo žinoma vos dėl dviejų dalykų. Pats įsimintiniausias įvykis, kuris apskriejo visą pasaulį buvo 33 šachtininkų patekimas į požeminius spąstus rekordinėms 69 dienoms, Atakamos dykumoje. Kitas įvykis buvo labiau pastebimas futbolo sirgalių bendruomenei. Tai Marcelo Bielsos suburta nacionalinė Čilės futbolo rinktinė sudalyvavusi pasaulio čempionate praėjusią vasarą. Ši komanda žaidė žavų ir taktiškai drąsų futbolą, kuris pavergė daugybė sirgalių visame pasaulyje.
Šiai grėsmingai komandai priklausė ir Arturo Vidalis, 24 metų saugas iš Santiago provincijos. Kalbant sąžiningai, Vidalį vadinti saugu yra visiškai netikslu. Jis yra toks universalus, koks tik gali būti futbolininkas šių laikų moderniajame futbole. Šis žaidėjas didžiają karjeros dalį praleido žaisdamas saugu, bet yra išbandęs kone visas pozicijas ir taktines formacijas ir nepaisant to jis savo darbą atlikdavo tiesiog žavingai. Jo universalumas daug ką pasako apie jo kaip futbolininko sugebėjimus ir tai labiausiai padėjo čiliečiui paskutiniuosius keletą sezonų įsitvirtinti tarp vienų geriausių Vokietijos futbolininkų pozicijų.
Praėjusį sezoną Vidalis be abejonės pasiekė savo kaip futbolininko piką, padėdamas nuvesti savo komandą į nuožmią kovą dėl šalies čempiono titulo, ko nepavyko padaryti „Bayer“ ekipai jau visą dešimtmetį. Dortmundo „Borussia“ komanda šį sezoną žaidė neįtikėtinai, bet tik pačioje pabaigoje jiems pavyko atsiplėšti nuo Leverkūzeno „Bayer“ vienuolikės, kuri viso sezono metu kvėpavo į nugarą dabartiniems Vokietijos čempionams. Vidalio indelis savąjai komandai buvo kone vos ne viena svarbiausių priežaščių dėl kurių čempionatas iki pat pabaigos išlaikė intrigą.
13 įvarčių ir 12 rezultatyvių perdavimų. Šie skaičiai leido Vidaliui vadinti save rezultatyviausiu čempionato saugu, o žinant, jog jo rolė aikštelėje buvo centro gilumoje tai skamba dar įspūdingiau.
Ši pavydėtina statistika yra jo žydinčios karjeros kulminacija, kuri yra paremta sunkiu darbu, bei pelnytais pasiekimais.
2007 metais iš Čilės komandos „Colo Colo“ už 5.2 milijono eurų įsigytas Arturo Vidalis į Vokietiją atvyko visiškai nepažįstamas ir negirdėtas sirgaliams. Savo kaip profesionalaus futbolininko debiutą jis padarė atstovaudamas savo šalies „Colo Colo“ komandai būdamas vos 18 metų. Vidalis sužavėdamas skautus per daug neužtruko, nes jau netrukus padėjo savo klubui iškovoti antrąjį paeiliui šalies titulą, o paskui pavyko ir sužibėti tarptautinėse „Copa Sudameriana“ varžybose. Kiek vėliau čilietis dalyvavo U-20 Pietų Amerikos jaunių čempionate, o ten sugebėjo finišuoti kaip antras pagal rezultatyvumą žaidėjas, pasižymėjęs penkis kartus, o tarp saugų turnyre jis buvo pats rezultatyviausias. Vidalis nustelbė savo bendraamžius ir padėjo savo rinktinei pateikti į pagrindinį pasaulio čempionato etapą.
Po įspūdingai iškovotos trečiosios vietos pasaulio čempionate Leverkūzeno klubas suskubo sustiprinti savo susidomėjimą talentinguoju pietų amerikiečiu. Vidalis ir šiame turnyre pasirodė kerinčiai, įmušdamas daugybė įvarčių, o vieną jų paskutinėmis minutėmis, kuris paskandino Portugalijos jaunių rinktinę šešioliktfinalio etape. Vėliau Čilė pralaimėjo pusfinalyje būsimiems turnyro čempionams Argentinos futbolininkams, tačiau šio saugo nuostabus žaidimas aikštės centre paliko įspūdi toli gražu ne vienam. Leverkūzeno „Bayer“ klubo direktorius ir praeityje buvęs garsus žaidėjas Rudi Volleris netrukus užsibrėžė tikslą įsigyti tada dar 20-metį žaidėją. Stipriai susižavėjas Vidalio talentu Volleris jį įsigijo sumokėdamas rekordinę Čilės klubui sumą.
Pirmajame sezone Vokietijoje Vidalis ant žaliosios vejos išbėgo 33 kartus įskaitant ir UEFA taurės rungtynes, kuriose vėliau „Bayer“ buvo eliminuoti būsimų čempionų „Zenit“ futbolininkų.
Naujame čempionate debiutuojančiam Vidaliui įvarčio ilgai laukti neteko, jis sugebėjo pasižymėti jau trečiosiose savo rungtynėse. „Bayer“ ekipai šis sezonas buvo gana nuviliantis, nes nebuvo patekta į Europos turnyrus ir užimta vos septintoji vieta. Leverkūzeno miesto ekipa dar paskutiniajame ture turėjo galimybę iškovoti vietą kitų metų Europos turnyre, bet namuose pralaimėjo rezultatu 1-0 Brėmeno „Werder“ komandai. Nepaisant nesėkmingo finišo turnyre jaunasis čilietis visus sužavėjo savo žaidimu ir buvo vadinamas vienu geriausių Leverkūzeno ekipos žaidėjų tą sezoną.
Antrasis jo sezonas nesusiklostė taip gerai kaip buvo tikėtasi, o „Bayer“ klubas 2008/09 sezone pasiekė praščiausią finišą per pastaruosius dešimt metų. Vokietijos vienuolikė antrojoje sezone pusėje išgyveno tiesiog siaubingą žaidimo periodą, po ganėtingai žadančio starto. Pats Vidalis sėkmingai išsikovojo vietą startinėje sudėtyje ir žaisdavo visuose mačuose kuriems tik būdavo pasiruošęs. Sezono pabaigoje Vidalis privalėjo nerungtyniauti apie mėnesį dėl patirto smegenų sutrenkimo, bet sugrįžęs padarė akivaizdų poveikį komandos žaidime ir įmušdamas įvartį šalies taurės turnyro pusfinalyje prieš „Mainz“ padėjo patekti į finalą. Arturo buvo pagrindinis pergalių kalvis taurėje pelnydamas įvartį arba sėkmingai atlikdamas rezultatyvų perdavimą kone visose rungtynėse iki pačio finalo. Tačiau paskutiniajame ir svarbiausiame sezono mače Vidalio vedamas „Bayer“ privalėjo pripažinti Brėmeno „Werder“ pranašumą.
Nepaisant skaudžių pralaimėjimų Arturo Vidalis vis augo kaip žaidėjas, bet labai dažnai susilaukdavo kritikos dėl pernelyg grubaus žaidimo. Jo kibus ir atsiduodantis žaidimo stilius jam 2008/09 metų sezone atnešė 12 geltonų kortelių ir 2 dvi raudonas, o to pasekoje žaidėjas įsitvirtino tarp daugiausiai kortelių gaunančių futbolininkų visame čempionate. Tai neabejotinai buvo vienas iš svarbiausių jo žaidimo aspektų, kurį reikėjo tobulinti. Vidalis savo universalumą dar kartą įrodė rungtyniaudamas jam neįprastoje vietoje gynybos linijoje. Toks buvo Čilės rinktinės trenerio Bielsos sprendimas pasaulio čempionato atrankos metu. Ši pozicija Vidaliui atlikti naudingo darbo nesutrukdė ir jis vieną kartą pats nubaudė varžovų vartininką, bei po perdavimų tris kartus tai leido padaryti savo komandos draugams. Čilės rinktinė gana netikėtai turnyrinėje lentelėje aukščiau už savęs paliko tik Brazilijos rinktinę ir lengvai pateko į pagrindinį etapą Pietų Afrikoje.
Kada „Bayer“ klubas atsigavo, pasistiprino sudėtį ir pasisamdė trenerį Juppą Heynckesą tai leido vis tobulėjančiam jaunajam talentui Vidaliui dar labiau atskleisti savo vertę. Jam buvo suteikta didesnė laisvė aikštelėje ir galimybė diktuoti komandos žaidimą. 2009/10 sezonas „Bayer“ santykinai buvo sėkmingas, nes vienuolikė sugebėjo sugrįžti į Europos turnyrus ir vos dviem taškais atsiliko nuo vietos čempionų lygoje. Čia buvo galima išskirtinai padėkoti Arturo Vidaliui ir jo indėliui, nes komanda demonstravo geriausią gynybą ir puolimą visoje lygoje į priekį praleidžiant tik Miuncheno „Bayern“, bei „Wolfsburg“ klubus.
Sulaukus trenerio palaikymo saugas vis labiau dominavo aikštelės centre ir puikiai įrodinėjo, jog gali tobulėti per kiekvienas rungtynes. Lėtai, bet užtikrintai Vidalis tapo Heynckeso vadovaujamo Leverkūzeno „Bayer“ varikliu. Jis praleido vos trejas rungtynes tą sezoną iš kurių „Bayer“ sugebėjo laimėti vos vienerias.
Praėjusysis sezonas tapo šio žaidėjo sunkaus darbo ir atsidavimo klubui kulminacija. Turbūt daugybė „Bundesliga“ ekspertų be jokios abejonės svarstytų jį kaip pretendentą gauti geriausio sezono žaidėjo titulą, bet kur kas didesnį įspūdį paliko jo kaip žaidėjo brendimas su kiekviena diena. Jis sugebėjo daugiau negu du kartus sumažinti gaunamų geltonų kortelių kiekį, o tai yra labai svarbus privalumas centro saugui ir tuo pačiu savo komandos vedliui. Atmetant į šalį įspūdingą įvarčių ir rezultatyvių perdavimų skaičių Vidalis tai pat atliko 2810 prisilietimų prie kamuolio nacionaliniame Vokietijos čempionate, o tai yra didesnis skaičius, negu jų padarė tokie savo komandų lyderiai kuriant atakas kaip Bastianas Schweinsteigeris ar Nuri Sahinas. Be visa to jis dar atliko 82% tikslių perdavimų iš 1891 bandymų. Atsižvelgiant į gynybinius žaidėjo sugebėjimus Vidalis padarė 56% tikslių patkatų, pralenkiant Sveną Benderą, kuris yra vadinamas geriausių lygos centro gynybos specialistu.
Vėliau Vdalis dalyvavo “Coppa America” turnyre, kuriame sugebėjo kartą pasižymėti gražiu smūgiu galva ir taip padėjo pabaigoje rungtnyių įveikti oponentą, tačiau Čilei šis čempionatas nenusisekė, o toliau jau sekė ateities sprendimo laikotarpis pačiam žaidėjui. Į kovą dėl saugo stojo Turino “Juventus” ir Miuncheno “Bayern”. Žaidėjas pasirinko Italiją, teigdamas, kad sulaukus šio klubo pasiūlymo jam nebeliko jokių abejonių kur jis žais toliau. “Bayer” šis sąndoris iš tiesų tenkino, nes pastarieji iš “senosios senjoros” gavo 10.5 milijono eurų ir tuo pačiu dabar jau jų buvęs žaidėjas nepersikėlė į vienos aršiausių priešininkių “Bayern” ekipos gretas.
Kova dėl šio žaidėjo virė ir už aikštės ribų, o ypač nusiminę liko Miuncheno klubo atstovai. “Vidalis mums buvo pažadėjas keltis į Miuncheną,” taip teigė Rummenggie ir netgi įžeidė “Juventus” pasakydamas, jog Vidaliui ten bus gera vieta tarp tokių žodžio nesilaikančių žmonių kaip ir jis pats. Jiems atkirčio laukti ilgai nereikėjo. “Juventus” generalinis direktorius Giuseppe Marotta jau turėdamas grobį rankosę be jokių užuolankų patikino, kad žaidėją jie įsigijo pagal visas taisykles ir mestelėjo akmenį į buvusio “Inter” žaidėjo Rummenigges daržą pašaipiai teigdamas, jog vokietį dar turbūt persekioja “nerazzuri” praeitis, o širdžiai juk neįsakysi.
“Juventus” yra naujasis ir didžiausias Arturo Vidalio karjeros etapas. Kiekvienas juodai-baltų sirgalius iš šio žmogaus tikisi pamatyti daug ir tuo pačiu tai yra puiki galimybė pačiam 24 metų čiliečiui įsitikinti ko jis yra vertas. Žaidėjas beabejo atvyko su dideliu noru ir užsidegimu įrodyti, kad jo talentui ir tobulėjimui ribų nėra, o noras tapti svarbia tokios komandos kaip Turino “Juventus” dalimi ir titulų alkis vis be perstojo didėja.
